Kai pasaulis atrodo per daug – mintys apie atsigavimą ir išjungimo režimą
Dalintis
Momentas, kai viskas sustoja
Yra momentų, kai kūnas ir protas sustoja.
Jauči tai giliai viduje: tai per daug.
Visa triukšmas, ryškios šviesos, tvarkaraščiai, įsipareigojimai ir socialiniai lūkesčiai tampa nepakeliami.
Paslėpti išsekimai, matomas svoris
Daugelio neuroįvairovei priklausančių žmonių atveju net tokie dirgikliai, kurių kiti beveik nepastebi, gali išsekti visą energiją.
O kas mus užvaldo, yra labai individualu.
Svarbu išmokti atpažinti, kurios situacijos, žmonės ar aplinkos mažina tavo pajėgumą.
Dažnai kūnas kalba pirmas. Sunkios kojos. Nukreiptas žvilgsnis žemyn. Protas traukiasi, o žodžiai dingsta — kartais visai dienai.
Užsidarymas yra apsauga, o ne nesėkmė
Tai tavo nervų sistemos būdas apsisaugoti.
Užsidarymas nėra silpnumas — tai išmintinga, apsauginė reakcija.
Tai sako: Dabar laikas pailsėti. Tau nereikia aiškintis, pasirodyti ar stumtis.
Kaip Iš Tikrųjų Atkūrimas Atrodys
Atkūrimas neuroįvairovei priklausančiam asmeniui ne visada atrodo taip, kaip žurnaluose ar savęs priežiūros reklamose.
Tai gali būti ne joga, tylos retritas ar savaitgalio pabėgimas.
Tai gali būti tylus kambarys. Minkšti drabužiai. Tamsa.
Tai gali būti tiesiog buvimas – be klausimų, be stebėjimo, be apsimetinėjimo.
Daugelio iš mūsų atsigavimas nėra prabanga – tai išlikimas.
Meno klausytis savęs
Mokėmės slėpti savo išsekimą.
Stumti šiek tiek toliau. Lyginti. Tęsti – net kai vidiniai signalai skamba.
Bet kas, jei sustotumėte?
O jei klausytumėte savo kūno – ir nelauktumėte kieno nors kito leidimo?
Kaip galėtų atrodyti poilsis, jei jis ateitų iš savęs užuojautos?
Jums leidžiama tiesiog būti
Galbūt tai grįžimas prie savo ritmo, žingsnis po žingsnio.
Galbūt tai diena be žodžių. Akimirka be paaiškinimų.
Galbūt tai tylus žinojimas: Man leidžiama egzistuoti būtent tokia, kokia esu.
O kas, jei poilsis nebūtų kažkas, ką reikia užsitarnauti – o kažkas, ko jūs jau nusipelnėte?
Švelnus priminimas, įaustas viduje
Kiekviena nervų sistema nusipelno poilsio, švelnumo ir ramybės.
Shutdown Socks neša tylų pranešimą: Jums leidžiama trauktis. Kvėpuoti. Egzistuoti – net kai negalite pasirodyti.
Jie gaminami mažomis partijomis – ne dėl skubėjimo, o dėl gijimo.
Jie primena, kad poilsis nėra tinginystė ar savanaudiškumas – tai gilaus užuojautos aktas savo kūnui ir protui.