Nuo kaukės uždengimo iki matomumo – ką mums sako kaukės dėvėjimas ir ko jis reikalauja

Daugeliui neuroįvairesnių žmonių ir jų šeimų maskavimasis yra kasdienio gyvenimo dalis. Galbūt esate susidūrę su šiuo terminu bendraamžių istorijose Instagram'e, pokalbiuose ar moksliniuose straipsniuose, kur žmonės aprašo, kaip tai yra bandyti pritapti prie aplinkos lūkesčių.

Šiame įraše sustojame, kad ištirtume, kas yra maskavimasis, kodėl žmonės juo remiasi – ir ką tai gali reikšti tavo kasdieniame gyvenime.

Kas yra maskavimasis?

Maskavimasis reiškia strategijas, kurias žmonės naudoja, kad pritaikytų savo elgesį ar išvaizdą socialiniams lūkesčiams. Iš išorės viskas gali atrodyti "gerai", bet po paviršiumi nuolat stengiamasi prisitaikyti.

Maskavimasis nėra apsimetinėjimas – tai išlikimo strategija situacijose, kai socialinės normos atrodo privalomos. Dažnai jis lieka nematomas kitiems – kartais net giriamas – nors gali kainuoti daug asmeninės kainos.

Kodėl žmonės maskuojasi?

Visi mes turime gilų poreikį priklausyti. Maskavimasis gali suteikti trumpalaikį saugumą ir padėti naršyti socialines erdves – bet tai nėra tik individualus pasirinkimas. Aplinkos spaudimas, socialinės normos ir priėmimo stoka dažnai verčia maskuotis jaustis vienintele galimybe.

Kai bendruomenės nesugeba pripažinti skirtumų arba palieka mažai lankstumo, žmonės gali jaustis priversti slėpti dalis savęs, kad būtų saugūs.

Maskavimosi nauda ir kainos

Trumpuoju laikotarpiu maskavimasis gali palengvinti sąveikas. Tačiau laikui bėgant kainos gali būti didelės: vėluojanti diagnozė, nepatenkinti pagalbos poreikiai, išsekimas ir skausmingas jausmas, kad tavo autentiškas "aš" nėra pakankamas.

Todėl atsakomybė tenka ne tik individui. Mokyklos, darbo vietos, šeimos ir bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį: kai aplinka tampa priimanti ir lanksti, poreikis maskuotis mažėja.

Saugios erdvės būti savimi

Kaukės nukrenta ten, kur yra saugu. Priėmimas, paskatinimas, stipriųjų pripažinimas ir lankstūs veikimo būdai palengvina kvėpavimą.

Visi laimi, kai bendruomenė leidžia skirtumams atsiskleisti. Ne tik individas įgyja laisvę, bet ir visa aplinka tampa stipresnė dėl įvairovės.

Kaukė pasakoja išlikimo istoriją

Maskavimasis yra išlikimo strategija pasaulyje, kuris ne visada supranta skirtumus. Tuo pačiu tai yra giliai žmogiškas mūsų poreikio priklausyti ir jaustis priimtam ženklas.

Kai bendruomenės ir aplinkos tampa supratingesnės ir atviresnės, poreikis maskuotis mažėja – ir tada gali būti matomas tikrasis "aš".